GYVENIMO MOKYKLA. Kaip nelikti po pamokų?

Kiekvieną akimirką mes priiminėjame sprendimus dažnai net nesusimąstydami: džiaugiamės ir liūdime, mylime ir nekenčiame, bijome ir drąsiai kovojame už savo nuomonę, ir t.t. Emocijų bei jausmų karuselė sukasi nesustodama nuo gimimo. Bet, nepamirškime, kad jaučiame - tai gyvename. Esame čia tam, kad patirtume visas būsenas, tačiau neužstrigtume ir neįsikabintume nei į vieną, visuomet grįžtume į pirminę būseną - besąlyginę meilę. Jei ne - liekame po pamokų.

Gyvenimo pamokos - užduotys ir tikslai

Kiekviena pamoka turi tam tikras užduotis ir tikslą. Pavyzdžiui, jaunystėje mums skirta pažinti savo tikrąjį pašaukimą, gyvenimo misiją ir talentą, tačiau net ir jausdami kūrybinį impulsą pasiduodame masių nuomonei, ar tėvų reikalavimams ir pasirenkame profesiją, kuri mūsų sielai tampa nepakeliama našta. Todėl ji visais įmanomais būdais siunčia įspėjamuosius ženklus. Iš pradžių galbūt tai draugo žodžiai, nepaaiškinamas liūdesys, o jei nepadeda - tuomet perauga į ligas, depresiją. Vadinasi, jaunuolis nesugebėjo apginti savo pašaukimo ir užduotis liko neįvykdyta. Todėl praėjus kažkuriam laikotarpiui Visata siunčia naujus signalus ir galimybes viską pradėti iš naujo.

Visatoje galioja laisvos valios dėsnis, mes visada galime rinktis - sutikti su Dievo planu ir plaukti kaip upė aplenkianti kliūtis, arba eiti prieš srovę ir nuolat kentėti. Tik nuo mūsų pasirinkimo ir sąmoningumo lygio priklauso ar neliksime po pamokų savanoriškai.

Tiesą sakant, sąmoningumo taip pat ne visada pakanka, reikia ryžto ir gebėjimo įsiklausyti į savo intuiciją. Kartais net suvokdami daugybę dalykų ir prisiimdami atsakomybę, ne visuomet imamės veiksmų, kad pagaliau užbaigtume nuolat pasikartojančią pamoką. Pavyzdžiui, dvasingumo keliu einantis žmogus tarsi ir suvokia priežasčių bei pasekmių grandinę, tačiau negali įvykdyti pokyčio. Tarsi dėl nesuvokiamų priežasčių stovėtų vietoje. Tačiau pokytis vyksta giliai viduje. Mes pamažu augame dvasiškai ir tai natūralu, toks yra procesas. Kaip vaikas per savaitę ar po vieno išklausyto seminaro netaptų suaugusiu, taip ir nieko apie Visatos dėsnius, karmos procesus ir besąlyginę meilę negirdėjęs žmogus, staiga nevirs dvasiškai stipriu bei valdančiu didžiąją dalį savo gyvenimo procesų.

Gyvenimo pamokų tikslas yra skatinti žmogaus brandą ir gebėjimą iš bet kokios patirties grįžti į besąlyginės meilės būseną.

Pasikartojančios skaudžios situacijos - neišmoktos pamokos

Vieni negali sukurti darnių santykių ir išsaugoti šeimos, kiti nuolat patiria išdavystes ir finansinius nuosmukius, treti susiduria su smurtu. Daugybė pasikartojančių situacijų kaskart vis garsiau ir garsiau šaukia apie neišmoktas pamokas, nepaleistą pyktį ir nuoskaudas. Sakysite kaip galima atleisti skriaudikui? Galima, bet tik tuomet, kada suvokiame, jog kitas žmogus buvo tik įrankis mums patiems. Pavyzdžiui, ateidamos sielos "susitaria", jog viena bus skriaudikas, o kita auka, kuriai reikia patirti smurtą ir jam pasipriešinti išlaikant meilę sau ir kitam. Kuomet taip nutinka realybėje ir auka oriai atsitraukia nuo smurto bei pasirenka intensyvų augimo kelią, pamoka realizuojasi sėkmingai. Jeigu skriaudžiamas asmuo nesugeba pasipriešinti ir tik kaupia pyktį bei nuoskaudas, pamoka kartojasi palikdama vis gilesnius karminius įspaudus.

Gausi tai, ko nekenti, tam, kad pamiltum. Skamba ne itin džiugiai, bet taip jau būna. Taip nutinka dėl poros priežasčių - pusiausvyros dėsnio ir minėto besąlyginės meilės būvio. Jeigu kažką smerkiame - pažeidžiame šiuos dėsnius. Be to, kovodami su kažkuo ar nekęsdami, mes būtent ten sutelkiame energiją ir skatiname reiškinio augimą.

Tai ką gi daryti, jei artimiausias žmogus elgiasi būtent taip, kad varo mus į neviltį? Pirmiausia savęs paklausti: "kodėl mane tai žeidžia?", "kodėl man tai reikia patirti?", " kas dar giliau slepiasi už šių jausmų?". Galbūt skaudi vaikystės patirtis ar praeitų gyvenimų emociniai įspaudai.

Susitikus dviems žmonėms, o ypač užmezgus tvirtesnius santykius ar sukūrus šeimą, pradeda realizuotis karminės pamokos. Pavyzdžiui, vienas kažkokiu elgesiu slopina savo destruktyvias emocijas, kitas gauna tai, ko nekentė - antros pusės netoleruotiną elgesį. Taip ir susiformuoja "darni" pora idealiai vykdanti savo paskirtis. Tačiau vienam iš jų suvokus procesą ir prisiėmus atsakomybę už save bei pradėjus atitinkamai keisti mąstymą ir elgesį, antroji pusė taip pat pradės keistis arba pasitrauks.

Pozityvioji gyvenimo mokyklos pusė

Kartais atrodo, kad pamokos būna tokios sunkios ir kartojasi karta iš kartos, kad tarsi nėra vilties kažką pakeisti. Tačiau tai ne tiesa. Visada galima įtakoti karmos procesus, ji yra ne tam, kad baustų, o dėl to, kad mes neigiamą elgesį bei mąstymą paverstume priešingu - pozityviu.

Žinoma, būna itin sudėtingų situacijų, kuomet karta iš kartos lydi mirtys ir skaudžios netektys. Tarsi prakeiksmas persekioja palikuonis. Bet...niekuomet joks prakeiksmas nepaveiks energetiškai stipraus žmogaus. Tai reiškia, kad žmogus, kuris nelaiko savyje emocinių teršalų, nepažeidžia Visatos dėsnių ir leidžia laisvai tekėti energijai - sukuria ir išlaiko aukštų vibracijų lauką, kuris ne tik nepritraukia "blogos akies", bet ir savo energija teigiamai veikia aplinkinius.

Kaip išsivalyti ir atstatyti aukštų vibracijų dažnį? Metodų yra įvairių, kartais reikia net ne vieno, o visos sistemos. Darbas su savimi yra nelengvas, taip pat kupinas pakilimų ir kritimų. Kuomet pasirinkę sau priimtiniausią techniką pradedame valytis, pojūčiai būna ne iš maloniųjų. Tokiais momentais dažnai išsigąstama, tačiau tai yra pirminis etapas, kurį tenka praeiti. Į paviršių iškyla emocinės nuosėdos, kurios pasireiškia ne tik nuotaikos pokyčiu, bet ir fiziniu pojūčiu, pavyzdžiui, suintensyvėja ligos simptomai ar ima skaudėti, arba pykinti. Pojūčių ir išraiškų būna įvairių, tačiau jų nederėtų išsigąsti. Žinoma, geriau nepulti stačia galva ir nesudaryti didžiulės apkrovos, ypač jei tai atliekate be specialisto priežiūros.

Tai kur pozityvioji pusė? Ji nušvinta tuomet, kada pradedame vis aiškiau suvokti priežasčių ir pasekmių grandinę, išsivalome emocinius nuodus bei imame keisti savo reakcijas. Pavyzdžiui, vietoj pykčio atakos leidžiame sau pajusti šios energijos vibraciją savyje ir tiesiog ją stebime kaip atslūgsta. Tuomet be įžeidžiančių žodžių galime išsakyti savo nuomonę ir rasti kompromisą.

Kuomet vis lengviau praeiname išbandymus ir nuolat auginame sąmoningumą bei ryšį su Visata, Kūrėju, gamta, likimas ima teikti dovanas. Sulaukiame netikėtų pasiūlymų, išsipildo senos svajonės ir viskas ima tekėti su lengvumu bei džiaugsmu.

Sakoma, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši taisyklė galioja ir gyvenimo mokykloje. Kol nesigiliname į subtilias priežastis, tol tarsi daužome galvą į sieną, niekaip nesuprasdami, kodėl mums taip nutinka.

Parengė Rūta Steponavičienė